aprupūžinti — aprupū̃žinti tr. menk. iškeikti: Aprupū̃žino kaip koks statdūra Rdn. rupūžinti; aprupūžinti; atrupūžinti; išrupūžinti; nurupūžinti; parrupūžinti; užrupūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atrupūžinti — atrupū̃žinti intr. Lel menk. ateiti, atkėblinti: Atrupū̃žino, prisiėdė ir išsivilko Šv. | refl. Švn: Ir jis ant galo atsirupū̃žino Lp. Viena atsirupū̃žina jau iš kažkur musė Rm. rupūžinti; aprupūžinti; atrupūžinti; išrupūžinti; nurupūžinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išrupūžinti — išrupū̃žinti tr. menk. iškeikti, išvadinti rupūže: Išrùpūžino jis savo tikrą motyną Skdv. rupūžinti; aprupūžinti; atrupūžinti; išrupūžinti; nurupūžinti; parrupūžinti; užrupūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nurupūžinti — nurupū̃žinti intr. menk. nueiti, nukėblinti: Muno senis nurupūžino pas tą gyvatę (mergą) ir sėdi dabar Všv. rupūžinti; aprupūžinti; atrupūžinti; išrupūžinti; nurupūžinti; parrupūžinti; užrupūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
parrupūžinti — parrupū̃žinti intr. menk. pareiti, parkėblinti: Su šitokiais mediniais apsiavęs tu, brolel, kol parrupū̃žinsi, tai ir rytas ateis Lel. rupūžinti; aprupūžinti; atrupūžinti; išrupūžinti; nurupūžinti; parrupūžinti; užrupūžinti … Dictionary of the Lithuanian Language
rupūžinti — rupū̃žinti ( yti), ina, ino, rùpūžinti Skdv menk. 1. tr. Al keikti, vadinti rupūže: Rupū̃žino muni visaip Vn. | refl.: Negražu prie svetimų žmonių rupūžintis Jnš. 2. intr. Plt, Žvr, Lel eiti, kėblinti (keliant kieno nors nepasitenkinimą): Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language